„Vyžeikių karalienė: pasakojimai apie Ievą Simonaitytę“

„Vyžeikių karalienė: pasakojimai apie Ievą Simonaitytę“ – pirmasis rašytojos Editos Barauskienės romanas. Knygoje autorė pateikia ne tik pasakojimus apie Lietuvių rašytoją klasikę, bet aprašo ir Klaipėdos kraštą, jo žmones.
2004 m. penkios šios knygos novelės išleistos atskira knyga vokiečių kalba „Sand vom Memelland“ („Nemuno žemės smiltys“).

Ėvikė aiškiai skyrėsi iš vaikų būrio. Ji išrodė labai varganai. Drabužiai nunešioti ir tų pačių pažastys išplyšusios nuo ramento. Jos akys rimtos ir liūdnos kaip suaugusio daug iškentusio žmogaus, kuris užmiršo juoktis. Kiti vaikai tiek metų mokęsi drauge vienoje klasėje Vanagų mokykloje pas mokytoją Mačiulį, o Ėvikė naujokė ir sėdi tik per tikybos pamokas. Tie vaikai sveiki ir gyvastingi, pripratę galvom eiti viens kitą užkliūdami, pargriūdami, juokaudami. Pakęsti jie negali tokių per išmintingų senių. Pirmiausia jie naujoką perkrikštija, ir tas jų duotas vardas prilimpa geriau už švento krikšto duotąjį.

– ištrauka iš „Vyžeikių karalienė“