Bronė Liniauskienė

Poetė, pedagogė

Gimė 1923 m.  Poetė, 1931-1935 m. mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935-1937 m. – Šeduvos (Radviliškio r.) progimnazijoje, 1937-1941 m. – Šeduvos „Saulės“ progimnazijoje, 1941-1943 m. – Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1957-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo lituanistės specialybę. 1960-2001 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Gargždų, Skuodo ir Kretingos mokyklose. Nuo 1983 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Bronė Liniauskienė kurti pradėjo dar gimnazijos suole. Literatūriniuose moksleivių vakaruose ji skaitė savo eiles kartu su Vytautu Mačerniu, Prane Aukštikalnyte – Jokimaitiene, Gediminu Jokimaičiu, Pauliumi Dreviniu ir Eugenijumi Matuzevičiumi.
Pasak literatūrologės dr. Žydronės Kolevinskienės poetės kūryboje juntamas glaudus žmogaus ir gimtosios žemės, žmogaus ir gamtos ryšys. Ji remiasi tuo, kas ilgiausiai išlieka – įspūdžiais, patirtais vaikystėje.
2003 m. už nuopelnus krašto švietimui ir kultūrai suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas.
Mirė 2017 m.

1994 m. Bronei Liniauskienei už poezijos rinktinę „Taip dūžta laikas“ įteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.