„Ievos Simonaitytės kūryba“

„Ievos Simonaitytės kūryba“

Kūriniai

„Ievos Simonaitytės kūryba“

„Ievos Simonaitytės kūryba“ viršelis

1988 m. nominuotoje Ievos Simonaitytės literatūrine premija monografijoje „Ievos Simonaitytės kūryba“ iš objektyvaus istoriko stebėtojo pozicijos, remdamasis rašytojos giminaičių ir bičiulių pasakojimais, laiškais, įvairia archyvine medžiaga bei spauda Vytautas Kubilius atskleidžia Ievos Simonaitytės asmenybę. Profesorius šios pamario krašto rašytojos kūrybą įvardija unikaliu reiškiniu: „Toks įvairiasluoksnis ir šakotas, taip suaugęs su pamario krašto istorinėmis situacijomis, kad ligi šiol sunkiai pasiduoda literatūrinei klasifikacijai ir analizei“.
Kaip rašoma knygos pratarmėje, „parašyti knygą apie I. Simonaitytės užbaigtą gyvenimo ir me¬ninės veiklos kelią paskatino noras pažvelgti į jį specifi¬nių šio krašto istorijos aplinkybių bei nacionalinių kultū¬rų sankirtos procese, kuris paaiškintų šio kelio unikalumą. Savamokslės rašytojos proza čia bandyta suvokti kaip kaimo agrarinės kultūros suformuoto kalbos ir mąstymo būdo apraiška, autentiška savo žodynu, into¬nacijomis, vaizdo plastika ir, aišku, jau nepakartojama techniškosios civilizacijos epochoje. Norėta pasižiūrėti į Mažosios Lietuvos pirmosios ir vienintelės romanistės li¬teratūrinį palikimą ir iš tam tikros laiko distancijos: kas čia pastovu, o kas silpna“.

I. Simonaitytė kūrė uždarą vieno regiono pasaulį: žmonės čia gimsta ir miršta, myli ir kenčia, sprendžia universalius žmogaus būties vertės ir prasmės klausimus, neperžengdami šio regiono sienų. Tai nebuvo statiškas pasaulis, nusistovėjęs XIX a. etnografiniuose aprašymuose, o pilnas prieštaravimų, istorijos audrų purtomas, besigrumiantis ir jau nykstantis.

– ištrauka iš „Ievos Simonaitytės kūryba“

Vytautas Kubilius

Vytautas Kubilius

Laureatai

Vytautas Kubilius

Vytautas Kubilius

Literatūrologas, literatūros kritikas
(1926-11-23 Aukštadvario km. (Rokiškio apsk.) – 2004-02-17 Vilnius)

Vytautas Kubilius mokėsi Vilkijos gimnazijoje, studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose lietuvių filologiją. 1952-2002 metais dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute aspirantu, jaunesniuoju mokslo darbuotoju, vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovu, instituto tarybos pirmininku. Vytautas Kubilius buvo Lietuvos piliečių chartijos kūrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato ir Senato narys, vadovavo Lietuvių literatūros katedrai (1992-1995), nuo 1956 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jam rūpėjo lyginamosios literatūros istorijos mokslo aspektai, ryšiai su kitomis kultūromis. Reikšmingos profesoriaus, habilituoto daktaro mokslinės publikacijos skelbtos Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur.
Vytauto Kubiliaus literatūros straipsniuose ir monografijose iškeliama kūrėjo asmenybė, dėstymui būdingas eseistinis metaforinis stilius, psichologinė kūrybos interpretacija.
Literatūrologas parašė daugiau kaip dvi dešimtis knygų, tai – monografijos apie daugelį žymių lietuvių rašytojų (I. Simonaitytę, K. Borutą, J. Aistį, S. Nėrį, T. Tilvytį, A. Vaičiulaitį ir kitus), moksliniai veikalai – „XX amžiaus lietuvių lyrika“ (1982), „Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas“ (1983), „Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje“ (1993), „XX amžiaus literatūros istorija“ (1995), studija apie lietuvių literatūrą vokiečių okupacijos metais „Neparklupdyta mūza“ (2001), straipsnių rinkiniai „Problemos ir situacijos“ (1990), „Literatūra istorijos lūžyje“ (1997), „Tautinė literatūra globalizacijos amžiuje“ (2003), parengė dvitomę lietuvių poezijos antologiją, rašė įvairius įvadinius straipsnius, sudarė keletą poezijos rinktinių, aprašė daug teorinių ir istoriografinių tyrinėjimų.
Profesoriui 1998 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

1988 m. už knygą „Ievos Simonaitytės kūryba“ apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija.