„Ežerėnų papartis“

„Ežerėnų papartis“

„Ežerėnų papartis“

„Ežerėnų papartis“ viršelis

Romanas „Ežerėnų papartis“ – pirmoji knyga nominuota Ievos Simonaitytės literatūrine premija. Kūrinio centre – žmogaus ir gamtos sugyvenimas, kurį ardo moralinių principų reliatyvizmas. Autorius pasakoja apie sąlyginio Ežerėnų miestelio ir jo apylinkių žmonių gyvenimą ir rūpesčius. Pagrindinis romano veikėjas gamtos apsaugos inspektorius nori išsaugoti Ežerėnų parką nuo statybų, kad išliktų niekur daugiau Lietuvoje neaptinkamas jonpapartis. Tačiau jam pritrūksta dvasinės stiprybės, veiklumo ir patirties – parku pasirūpina kiti Ežerėnų miestelio gyventojai.
Kaip ir daugelyje Romo Sadausko kūrinių, taip ir šiame, Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją pelniusiame romane, poetiškai vaizduojama gamta, atskleidžiama daugelis tuometinių ir iki šiol aktualių socialinių bei kultūrinių problemų.

Ten, į šiaurinį galą, ežeran atiteka Srauja, kuri prasideda ties jo gimtais namais, Skersamiškių pelkyne. Nuo aukštupio iki žiočių, vis upelės krantais ir krantais, vingiavo keliukas arba takas, kuriuo jis tiek metų dusyk per dieną bėgdavo, skubėdamas į mokyklą ir grįždamas atgal. Kiekvienas Sraujos verpetas jo išnardytas, kai nugarą kepindavo karšta vasaros saulė, kiekvienas serbentų krūmas jo rankų apskabytas, virš upelio srovės prisirpus juodoms saldžiarūgštėms uogoms, kiekviena vorupė išklampota – turėjo tokią nuodėmę, ieškojo ančių kiaušinių, kurie jį sotino išalkusį ir stiprino, kai reikėjo augimui visokių syvų. Žodžiu, šį ežerą maitina gimti vandenys, o ir pats ežeras nesvetimas.

– ištrauka iš „Ežerėnų papartis“

Romas Sadauskas

Romas Sadauskas

Romas Sadauskas

Romas Sadauskas

Prozininkas (1938-11-21 Marijampolė)

Prozininkas Romas Sadauskas 1966 m. baigė Vilniaus universitetą, 1982 m. Prahos (Čekija) aukštąją ekologijos mokyklą. Dirbo Lietuvos radijuje ir televizijoje, „Literatūros ir meno“, „Mūsų gamtos“, „Kultūros barų“ redakcijose, 1964-1968 m. „Jaunimo gretų“ vyr. redaktoriumi, 1983-1987 m. LRS Klaipėdos skyriaus sekretoriumi. 1996 m. pradėjo „Valstiečių laikraščio“ publicisto darbą, nuo 1974 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Su Klaipėdos kraštu Romą Sadauską sieja rašytojiška veikla.
Rašytojas išleido publicistinių straipsnių, apybraižų ir esė rinkinius „Prie gimtojo slenksčio“ (1972), „Kelionė iš Baltašiškės į Kučiūnus“ (1973), „Gerumas“ (1979), „Ten ir atgal“ (1979) „Turėk savyje draustinį“ (1981), „Laimingų žmonių gyvenimas“ (1983), „Bambeklio užrašai arba laiškai į Druskininkus“ (1994), „Dygsniai gyvenimo pamušale“ (2002); romaną „Ežerėnų papartis“ (1986), miniatiūrų rinkinį „Rudens padraikos“ (1997), glaustų eseistinių svarstymų ir aforizmų rinkinius „Būta nebūta“ (1998), „Mintynėlis“ (2003), poezijos knygas „Eilėraščiai nuo upių“ (2003), „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ (2004), „Vėlyvoji: intima familiaris“ (2005); knygeles vaikams „Mažas girios dienoraštis“ (1976), „Saulius“ (1983), „Saulius ir jo suaugusieji“ (1988), „Saulės laikrodžių meistras“ (1995), „Nuo pilies ant pilies“ (1997), „Kaip būti geram“ (1998), „Karaliai ir mašalai“ (2005), poezijos knygą „Ta žmogmedžio gentis“ (2008). Pasaka „Smėlinukas“ išversta į anglų, japonų ir portugalų kalbas.
Rašytojo tekstuose sprendžiamos ekologinės ir moralinių santykių problemos, pasakojami kelionių, gamtos įspūdžiai, kuriami žmonių portretai, raginama pagarbiai elgtis su žeme ir tobulinti savo santykius su pasauliu. Apybraižoms būdinga lyrizmas, literatūrinė kultūra ir stiliaus individualumas, nuteikiantis apmąstymams. Kūriniuose vaikams smerkiamas vartotojiškas gamtos suvokimas, vaizduojamas miesto paauglio pasaulis.
1969 m. Romas Sadauskas apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Garbės raštu, 1979 m. V. Kapsuko premija už publicistiką, Japonijos vaikų literatūros asociacijos premijos laureatas.

1987 m. pirmasis pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją už romaną „Ežerėnų papartis“.