„Juodieji gandrai“

„Juodieji gandrai“

„Juodieji gandrai“

„Juodieji gandrai“ viršelis

Juozo Marcinkaus novelių rinkinyje, skirtame jaunesniojo amžiaus vaikams, “Juodieji gandrai” atsispindi tipiški rašytojo kūrybos vaizdiniai – pasakojama apie vargingą berniuko vaikystę, apie pirmąsias pažintis su gamta bei rūsčia gyvenimo tikrove.

Kepurė uždengė kupstelį. Berniukas pajuto, kaip ji spurda. Iš lizdo iškeltas vieversėlis šovė aukštyn. Jį akimis nulydėjęs, Juliukas išsitiesė… Šėmė peša žolę prie pat galvos. Lygia kakta ropoja vabalėlis. Plačiai išmetęs rankas ir kojas, Juliukas skaičiuoja debesėlių plunksnas. Galima sugalvoti, o sugalvojus – matyti, kaip aukštai mėlynam ežere maudosi gulbės. Juliukas ištiesia ranką ir pajunta, kad ten aukštai aukštai vyturėlis spurda ant jo delno. Gražu ten aukštai. Nei kaimo, nei bandos – plati ir didelė laisvai gali plaukti svajonė. Juliukas ištiesia abi rankas. Nedidelis tas ežeras – jį apkabinti galima, ir debesėliai ne taip toli. Juliukas lengvas – nei žemės rūpesčiai, nei varganos dienos neslegia. Galvijai ramūs. Tik pūkės skraido. Viena, užsikabinusi už antakio, nutūpė… Nedaug tokių valandų piemenuko gyvenime, bet jos tikros ir mėlynos.

– Novelė vaikams „Mėlyna Juliuko svajonė“

Juozas Marcinkus

Juozas Marcinkus

Juozas Marcinkus

Juozas Marcinkus

Prozininkas, poetas
(1928-11-22 Klibaliai (Kelmės r.) – 2004-05-17 Klaipėda)

1941 m., dar rašytojui būnant paaugliu, karo sprogmuo atėmė regėjimą. Nuo 1947 m. Juozas Marcinkus mokėsi Kauno aklųjų internate, vėliau, dirbdamas telefonininku, baigė vakarinę vidurinę mokyklą, 1976 m. – Šiaulių pedagoginį institutą. Ilgai dirbo Aklųjų draugijos Klaipėdos gamybinio mokymo kombinato direktoriumi, suaugusiųjų aklųjų mokyklos mokytoju, 1988-1992 m. LASS bibliotekos vyr. bibliotekininku, vadovavo „Eldijos“ leidyklai. Nuo 1979 m. – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Garbės narys, nuo 1991 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Juozas Marcinkus išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Tą vasarą“ (1986), „Rudžius“ (1991), „Juodieji gandrai“ (1992), „Kaip deganti saulė“ (1997), „O žemė krūpčiojo“ (1998); eilėraščių rinkinį „Kur pūčiau beržinę tošį“ (1994), rinktinę „Ten kur tėviškė kuprota“ (2000), atsiminimų knygas „Širdies kaitra“ (1986), „Menu juos“ (1998), parengė L. Šmerauskienės atsiminimus apie Salį Šemerį „Mes buvom tokie…“ (1997) ir kt. Kai kurios knygos išleistos ir Brailio raštu.
Pasak prof. Vytauto Kubiliaus, autobiografiniuose Juozo Marcinkaus apsakymuose ir apysakose pasakojama žemaitiškais dialogais ir prieškarinio kaimo vaizdais nuspalvinta apakusio berniuko gyvenimo istorija, skaidoma į novelinius epizodus, persmelkta gyvastingumo ir veržlumo dvasia, eilėraščiuose svyruojama tarp patetiškos publicistikos ir jausmingo dainiškumo.
1996 m. rašytojas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

1993 m. Juozo Marcinkaus kūryba įvertinta Ievos Simonaitytės literatūrine premija.