„Jūrą ir dangų“

„Jūrą ir dangų“

„Jūrą ir dangų“

„Jūrą ir dangų“ viršelis

Jono Kantauto eilėraščių knyga „Jūrą ir dangų“ pasižymi „prozišku antikinio rašymo“ stiliumi, su savitu naujumu, filosofine mintimi ir rašymo lengvumu bei paprastumu. Tai marinistika – eilėraščiai apie žmogų vandenų toliuose, kovojantį su štormais ir uraganais, apie jūrą, laivus ir darbą juose. Tai poetas jūrininkas gerai pažįstąs aprašomą pasaulį, pilnai atiduodantis duoklę savam kraštui.

siautė vėjas – net Žemė spurdėjo lenktyniavo banga su laiku… o per jūrą gyvenimas ėjo – ašarojo iš džiaugsmo dangus bet staiga užsimojo Neptūnas karštu trišakiu – lyg virduly – smaigstė sunkiai šnopuojantį kūną iki dugno ugnies šviesulys… taip susmaigstė strėlėm iš aukštybių baltas keteras – lig akmenų – per falšbortą gyvatės užlipo nusivijo mane škafutu – – vos pakilus į achterio denį pamojavus į tolį stiebais siautulinga padangė aptemus ėmė šviesti aukštybių žiedais…

– ištrauka iš eilėraščio „Jūrą ir dangų“

Jonas Kantautas

Jonas Kantautas

Jonas Kantautas

Jonas Kantautas

Rašytojas

Gimė 1940 m. spalio 16 d. Gulbiniškiuose, Vilkaviškio rajone.
1959 m. baigė Pilviškių vidurinę mokyklą. Mokydamasis ir baigęs vidurinę dalyvavo Vilkaviškio rajono literatų veikloje ir savo eilėraščius bei žurnalistikos tekstus spausdino rajoninio laikraščio „Pergalė“ puslapiuose (dar 1958 m. XI klasės mokiniui buvo įteiktas „Korespondento pažymėjimas“). 1964 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), įgydamas techniko-laivavedžio kvalifikaciją, 1967 m. suteikta kapitono kvalifikacija, įteiktas diplomas; 1971 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto kvalifikaciją. Labai gerai įvertintas diplominis darbas – „Probleminės korespondencijos iš žvejybos laivyno“ (sukūrė teoriją ir savo rašiniais spaudoje įrodė tokių korespondencijų egzistavimo galimybes). 1964-1967 m. įvairiuose laivuose dirbo tolimojo plaukiojimo šturmanu, vėliau – „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentu (8-ajame dešimtmetyje įkūrė ir redagavo laikraščio priedą „Vėjų rožė“, skirtą marinistinei kūrybai, laivynų ir jūrų istorijai). Nuo 1969 m. vidurio su bendraminčiais organizuoja pamaryje Poezijos savaites, literatūrinius trečiadienius, kurių metu aptariami ir laikraščio literatūriniam priedui „Gintaro lašai“ skirti kūriniai. Vėliau dirbo „Lietuvos žvejo“ korespondentu, Visasąjunginės autorių teisių gynimo agentūros įgaliotiniu Klaipėdos zonai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Tarybos laikraščio „Klaipėdos keleivis“ redaktoriaus pavaduotoju, ŽŪM Žuvų pramonės departamento vadovaujančiuoju specialistu, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto metodininku, Klaipėdos miesto vyriausiuoju valstybinės kalbos tvarkytoju.
1972 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. 1972-1977 m. buvo Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1991-2006 m. Klaipėdos miesto lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Nuo 1991 m. – Lietuvos jūrininkų sąjungos narys, nuo 2010 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys. Gyvena Klaipėdoje. Eilėraščių publikuota įvairiuose rinkiniuose, o išverstų į rusų kalbą – almanachuose „Baltika“, „Paralelės“, „Litva literaturnaja“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1975 metų.