„Pūga prie Mėmelio“

„Pūga prie Mėmelio“

„Pūga prie Mėmelio“

„Pūga prie Mėmelio“ viršelis

Tai beletrizuota istorija apie 1923-iųjų Klaipėdą ir Lietuvą, apie daugiabriaunę Lietuvos įvykdytą politinę ir diplomatinę bei karinę operaciją – Klaipėdos sukilimą. Šioje istorinėje karinėje apybraižoje papasakota savita visų tų įvykių versija, kuri susiklostė iš istorinės medžiagos. Tai anų dienų įvykių rekonstrukcija. Knyga skirta visiems, kuriems rūpi mūsų krašto praeitis ir garbinga jos istorija.

Vagone Klaipėdos jaunalietuviai greitai atsigavo, išgėrę arbatos, gero konjako ir godžiai užkramsnoję Mantauto parūpintų užkandžių iš restorano. Atsikvėpė ir Mantautas, ilsindamas kojas po žygio pėsčiomis iš Bajorų. Paskui jie netgi dainavo ir klaipėdiškių, ir lietuvių dainas, tik Deiveleit it nebylys dėbčiojo nepatenkintas, nes temokėjo dvi komunistines dainas ir, žinoma, „Internacionalą“ – ir tas vokiškai.

 

Krėvė sako, kad, perspėjus klaipėdiškius apie tikslią sukilimo pradžią, pačiam Mantautui geriausia nelikti Klaipėdoje, o vykti į Darbėnus, į kuriuos iš Lietuvos atvyks traukinys su savanoriais sukilėliais, viename jo vagone bus sukilėlių štabas. Viza bus atnaujinta ir atgaliniu bilietu pasirūpinta.

 

Kiek aprimę papasakojo, kad vos išlipę Bajoruose jie pajuto paskui einančius du seklius. Tyčia užsukę į parduotuvę, prisipirkę dešros, kurią suvyniojo į paketą, panašų į matricos, o turėtąjį paliko parduotuvėje, neva pamiršę, jei kartais sekliai būtų įdavę policijai. Pasivaikščioję po miestelį nusikratė seklių, o vienas grįžo į parduotuvę ir pasiėmė „pamirštąjį“ paketą. Viskas būtų gerai, bet pereinant sieną tie mušeikos lietuvių sargybiniai panorėję tikrinti paketus… Matricą jie apgynę, o štai dešra liko pas sargybinius…

Alfonsas Eidintas

Alfonsas Eidintas

Alfonsas Eidintas

Alfonsas Eidintas

Profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Graikijoje, Kiprui ir Albanijai

Gimė 1952 01 04 Vaiguvoje (Kelmės rajonas)

1969–1973 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI).
1973-1986 m. – VVPI Istorijos fakulteto asistentas, vyr. dėstytojas, docentas, Visuotinės istorijos katedros vedėjas, prodekanas. 1986–1993 m. – Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Respublikos istorijos skyriaus vedėjas, 1987–1992 m. – šio instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1993–1997 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV (dar Meksikai ir Kanadai), 1997–1999 m. – Lietuvos ambasadorius Kanadoje, 2000–2001 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto valandinis dėstytojas, 2002–2005 m. – Lietuvos ambasadorius Izraelio Valstybėje (dar Kiprui, Etiopijai ir Pietų Afrikos Respublikai), 2006–2009 m. – Lietuvos ambasadorius Norvegijos Karalystėje, 2010–2012 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams ESBO pirmininkavimo departamente, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos ambasadorius Graikijoje (dar Kiprui ir Albanijai).
Parašė šias knygas, studijas ir monografijas: „Jonas Šliūpas“ (1989 m.), „Litovskaya emigratsia v strany severnoi i Youzhnoi Ameryki v 1868–1940“ (1989 m.), „Antanas Smetona. Politinės biografijos bruožai“ (1991 m.), „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1991 m.), „Slaptasis lietuvių diplomatas“ (1992 m.), „Kazys Grinius. Ministras pirmininkas ir prezidentas“ (1993 m.), „Lietuvių kolumbai. Lietuvių emigracijos istorijos apybraiža“ (1993 m., 2003 m. – anglų kalba), „Aleksandras Stulginskis. Lietuvos prezidentas – Gulago kalinys“ (1995 m., 2003 m. – anglų k.), „Lietuvos ambasados rūmų Washington, DC istorija“ (1996 m.), „Žydai, lietuviai ir Holokaustas“ (2002 m., 2003 ir 2012 m. – anglų k.), „Žydai, Izraelis ir palestiniečiai“ (2007 m.), „Ambasadorius. Tarnyba savo valstybei svetur“ (2003 m.), „Istorija kaip politika. Įvykių raidos apžvalgos“ (2008 m.), „Ieškok Maskvos sfinkso“ (2006 m.. 2010 m. – estų ir 2011 m. – rusų k.), „Erelio sparnų dvelksmas“ (2008 m.), „Aukštai šaltos žvaigždės“ (2009), „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (2012, 2013 m.), „Aleksandras Stulginskis ir jo epocha“ (2014 m.), 2015 m. bus išleista studija „Gyvenimas Lietuvai: Vincas Mašalaitis ir jo darbai“. Su kitais parašė „Lietuvos istoriją“, ją redagavo (2012 m. – lietuvių kalba; 2013 m. – anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, rusų, lenkų kalbomis; 2014 m. – latvių ir baltarusių kalbomis), knygų „Istorija kaip politinio mąstymo veiksnys“ (2012 m.), „Lithuania in European Politics. The Years of the First Republic, 1918–1940“ (1998, 1999, 2003 m.), „Istorijos subjektas kaip istorijos politikos problema“ (2011 m.) bendraautorius. Yra šių knygų redaktorius, sudarytojas arba vienas sudarytojų: „Naujas požiūris į Lietuvos istoriją“ (1989 m.; 1990 m. – rusų kalba), „Litovskaja Respublika. Dokumenty i fakty“ (1990 m.), „Antanas Smetona. Rinktiniai raštai“ (1990 m.), „Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918. Dokumentų rinkinys“ (1991 m.), „Lietuvos okupacija ir aneksija, 1939–1940. Dokumentų rinkinys“ (1993 m.), „Karo archyvas. T. XIII“ (1995 m.), „Lietuvos žydų žudynių byla. Straipsniai ir dokumentai“ (2001 m.). Publikavo per 70 mokslinių straipsnių įvairiuose leidiniuose lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis. Svarbiausi straipsniai, publikuoti atgavus Nepriklausomybę: „Nepriklausomybės taktika“ (1990 m.), „The Sitting of the Lithuanian Cabinet, 15 June 1940“ (1990 m.), „Lietuvos Valstybės Taryba“ (1990 m.), „Voldemaro ir Gabrio teismo procesas“ (1990 m.), „Lietuvos Tarybos Prezidiumo 1918 m. posėdžių protokolai“ (1990, 1991 m.), „Pirmieji Stalino saulės spinduliai“ (1991 m.) (apie raudonarmiečių nužudytą okupacijos išvakarėse Lietuvos pasienio policininką A. Barauską), „Views on Foreign Policy within the Lithuanian State Council in 1917–1919“ (1991 m.), „The Sequence of Events in Lithuania in 1940“ (1991 m.), „Lietuva Europos pacifistinėje politikoje 1928–1930 m.“ (1992 m.), „Valstybės reikšmė tautos istorijai“ (1993 m.) (pranešimas, skaitytas minint Vasario 16-osios jubiliejų Lietuvos operos ir baleto teatre“ (1993 m.), „Deutschland und die Staatlichkeit Litauens in 20. Jahrhundert“ (1993 m.), „Lietuvos ir išeivijos vienybės raida“ (1993 m.), „Politinių partijų požiūris į ultraradikalų atsiradimą Lietuvoje 1923–1927 m.“ (1993 m.), „Lietuviai Sibire“ (1993 m.) „Du Lietuvos nepriklausomybės atkūrimai ir išeivija“ (1994 m.), „Lietuvos propagandinė veikla ruošiant Sausio sukilimą Klaipėdoje“ (1995 m.), „Die litauische-deutschen Beziehungen des 20. Jarhhunderts in der litauischen Forschung“ (1995 m.), „J. Gabrys-Paršaitis: The most Controversial Lithuanian Political Figure of the Twentieth Century“ (1996 m.), „A „Jew-Communist“ Stereotipe in Lithuania, 1940–1941“ (2000 m.), „Lietuvos žydų katastrofa“ (2001 m.) ir kt.
Apdovanojimai: 2002 m. Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, 2004 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos medaliu, skirtu narystei Europos sąjungoje ir NATO paminėti.

2017 m. už istorinę karinę apybraižą „Pūga prie Mėmelio“ pelnė literatūrinę Ievos Simonaitytės premiją.