„Poezija“

„Poezija“

„Poezija“

„Poezija“ viršelis

Knygoje pateikiami žymiausi autoriaus vertimai nuo 2006 m. Juose atsiveria įvairiaspalvis poezijos pasaulis skirtingų tautų poetų kūryboje. Tai pažintis su žymių autorių kūrybos ypatybėmis, tautų likimu įvairiais laikotarpiais, meno formomis, jų savybėmis ir poezijos grožiu.

Aš mėnesį pritaikiau prie dangaus Virš stogo kybantį blaivaus sidabro, Kaip tu kad sagę atspalvio tauraus Su deimantu prie rūbo juodo savo. Ir jauną mėnesį pritaikau zenite, Tai vieną ten, tai poroj su žvaigžde. Ir miela taip sau mėnesį priglaust; Pakelt virš girios jį, nuimt atgal, Virš vandenų naktim greta regėti; Nusviest į tvenkinį, kad vienas plauktų. Kad jo stebuklai visada čia lauktų.

– ROBERT FROST eilėraščio „Mėnuo“ vertimas iš rinkinio „Poezija“

„Pagautas buvau kelionėj“

„Pagautas buvau kelionėj“

„Pagautas buvau kelionėj“

„Pagautas buvau kelionėj“ viršelis

Alfonso Jono Navicko knygoje „Pagautas buvau kelionėje“ poetas grįžta prie ištakų, pirmųjų versmių; susitaikymo ir neišbandytos atminties. Autorius ir toliau lieka ištikimas klasikinei poezijos krypčiai; eilėraščiuose dominuoja gimtinės vaizdai, meilė ir viltis, žmogaus ateities vizija, ištikimybė savo idealams, filosofinis pasaulio suvokimas. Dalis eilėraščių skirta Klaipėdai, pajūrio gamtai, jūrai, atskiroje dalyje – paskyrimai poetams.

Žuvėdros sklaido šaltą dienos knygą Vėjuotas laivas kranto piešinys Kelionėj laikas šiek tiek atsilikęs Jis nebeklausia kaip tu gyveni

Baugu merginai glaudžiasi prie sienos Valdingo borto rudenio gale Ir tu su ja šioje kelionėj vienas Kur marių šokis jos aistros valia

Jinai į uosto begalybę žvelgia Ten skiriasi ten glaudžiasi laivai Ir nedrįsai prie jos arčiau prieiti Už tą kelionę padėkoti jai

– Eilėraštis „Kelionė mariomis“

„Jūrą ir dangų“

„Jūrą ir dangų“

„Jūrą ir dangų“

„Jūrą ir dangų“ viršelis

Jono Kantauto eilėraščių knyga „Jūrą ir dangų“ pasižymi „prozišku antikinio rašymo“ stiliumi, su savitu naujumu, filosofine mintimi ir rašymo lengvumu bei paprastumu. Tai marinistika – eilėraščiai apie žmogų vandenų toliuose, kovojantį su štormais ir uraganais, apie jūrą, laivus ir darbą juose. Tai poetas jūrininkas gerai pažįstąs aprašomą pasaulį, pilnai atiduodantis duoklę savam kraštui.

siautė vėjas – net Žemė spurdėjo lenktyniavo banga su laiku… o per jūrą gyvenimas ėjo – ašarojo iš džiaugsmo dangus bet staiga užsimojo Neptūnas karštu trišakiu – lyg virduly – smaigstė sunkiai šnopuojantį kūną iki dugno ugnies šviesulys… taip susmaigstė strėlėm iš aukštybių baltas keteras – lig akmenų – per falšbortą gyvatės užlipo nusivijo mane škafutu – – vos pakilus į achterio denį pamojavus į tolį stiebais siautulinga padangė aptemus ėmė šviesti aukštybių žiedais…

– ištrauka iš eilėraščio „Jūrą ir dangų“

Alfonsas Jonas Navickas

Alfonsas Jonas Navickas

Alfonsas Jonas Navickas

Alfonsas Jonas Navickas

Poetas

Gimė 1936 m. kovo 19 d. Sablauskiuose, Akmenės rajone.
1936-1953 m. gyveno Šemetaičių kaime. 1946-1953 m. mokėsi Žilių (Kuršėnų rajonas) pradinėje, vėliau septynmetėje mokykloje. Nuo 1954 m. gyvena Klaipėdoje. 1956-1959 m. tarnavo TSRS kariuomenėje. 1962-1967 m. mokėsi Klaipėdos politechnikume (dabar Klaipėdos valstybinė kolegija), įgijo techniko-statybininko specialybę. 1956-1996 m. dirbo techniku, inžinieriumi, projektuotoju, meistru Klaipėdoje. Kūrybą publikuoja nuo 1959 m. 1968-1969 m. buvo Klaipėdos jaunųjų literatų būrelio pirmininkas. 1971 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekciją, 1981-1982 m. buvo šios sekcijos valdybos pirmininkas. 1989-1998 m. Žemaitijos rašytojų bendrijos pirmininko pavaduotojas. Eilėraščių versta ir publikuota rusų, latvių, lenkų, vokiečių kalbomis užsienio periodikoje ir įvairiuose almanachuose, antologijose. Kūrybą taip pat publikuoja Lietuvos spaudoje, almanachuose.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1998 metų.

Jonas Kantautas

Jonas Kantautas

Jonas Kantautas

Jonas Kantautas

Rašytojas

Gimė 1940 m. spalio 16 d. Gulbiniškiuose, Vilkaviškio rajone.
1959 m. baigė Pilviškių vidurinę mokyklą. Mokydamasis ir baigęs vidurinę dalyvavo Vilkaviškio rajono literatų veikloje ir savo eilėraščius bei žurnalistikos tekstus spausdino rajoninio laikraščio „Pergalė“ puslapiuose (dar 1958 m. XI klasės mokiniui buvo įteiktas „Korespondento pažymėjimas“). 1964 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla), įgydamas techniko-laivavedžio kvalifikaciją, 1967 m. suteikta kapitono kvalifikacija, įteiktas diplomas; 1971 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto kvalifikaciją. Labai gerai įvertintas diplominis darbas – „Probleminės korespondencijos iš žvejybos laivyno“ (sukūrė teoriją ir savo rašiniais spaudoje įrodė tokių korespondencijų egzistavimo galimybes). 1964-1967 m. įvairiuose laivuose dirbo tolimojo plaukiojimo šturmanu, vėliau – „Tarybinės Klaipėdos“ korespondentu (8-ajame dešimtmetyje įkūrė ir redagavo laikraščio priedą „Vėjų rožė“, skirtą marinistinei kūrybai, laivynų ir jūrų istorijai). Nuo 1969 m. vidurio su bendraminčiais organizuoja pamaryje Poezijos savaites, literatūrinius trečiadienius, kurių metu aptariami ir laikraščio literatūriniam priedui „Gintaro lašai“ skirti kūriniai. Vėliau dirbo „Lietuvos žvejo“ korespondentu, Visasąjunginės autorių teisių gynimo agentūros įgaliotiniu Klaipėdos zonai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Tarybos laikraščio „Klaipėdos keleivis“ redaktoriaus pavaduotoju, ŽŪM Žuvų pramonės departamento vadovaujančiuoju specialistu, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto metodininku, Klaipėdos miesto vyriausiuoju valstybinės kalbos tvarkytoju.
1972 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. 1972-1977 m. buvo Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. 1991-2006 m. Klaipėdos miesto lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Nuo 1991 m. – Lietuvos jūrininkų sąjungos narys, nuo 2010 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys. Gyvena Klaipėdoje. Eilėraščių publikuota įvairiuose rinkiniuose, o išverstų į rusų kalbą – almanachuose „Baltika“, „Paralelės“, „Litva literaturnaja“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1975 metų.