„Emma, pastoriaus duktė“

„Emma, pastoriaus duktė“

„Emma, pastoriaus duktė“

„Emma, pastoriaus duktė“ viršelis

Paskutinieji Roko Flick romanai „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“, „Emma, pastoriaus duktė“ sugulė į brandžią trilogiją, sulaukusią didelio skaitytojų dėmesio. Roką Flick labiausiai domina Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas, jis, tarsi tęsdamas I. Simonaitytės tradiciją, epiškai, per kelias kartas atskleidžia skaudžius šio krašto istorijos puslapius. Pats autorius sako stengęsis nesiblaškyti įmantrybėse, o rašyti paprastai ir suprantamai. Rašytojas pasakojo jog Įdomu tai, kad rašydamas visiškai nesistengė priartėti prie Ievos Simonaitytės kūrybos ar jos rašymo metodo. Žinoma, gerai žinojo jos kūrybą, buvo skaitęs visus jos kūrinius, tačiau tai buvo jaunystėje. Abu rašytojus suartino keli momentai. I. Simonaitytė analizavo XIX a. pab. ir XX a. pr. Vakarų Lietuvos ir Mažosios Lietuvos gyventojų istorinę praeitį, daugiau gilindamasi į lietuvininkų valstietiškus pradmenis, Pirmąjį pasaulinį karą, lietuvininkų santykius su vokiečiais… Roko Flick trilogijoje paliečiamos lygiai tos pačios temos, tik laikotarpis apima XVIII a. pr. ir XX a. 8-ąjį dešimtmetį.

„Emma, pastoriaus duktė“ – tai keturių kartų istorija, kupina dramatiškų įvykių, likimus kreipiančių dažnai labai netikėta linkme.

Po septynių mėnesių, 1708 metų gegužės pabaigoje, per patį sodų žydėjimą, pastoriui Vilhelmui Langei ir jo žmonai Anai gimė nuostabi guvi dukrytė. Bendru tėvų sutarimu mergytė Meškos Pėdos slėnio kirchėje buvo pakrikštyta Emmos vardu, pagerbiant Anos senelę Emmą iš motinos pusės. Gimus dukrytei, pastoriaus Langės gyvenimas labai pasikeitė. Nuo pat pirmų dienų jis labai prisirišo prie švelnaus, gležno ir bejėgio Dievo atsiųsto kūdikėlio. Dukrytei naktį nubudus ir ėmus verkti, jis pirmas šokdavo iš lovos susirūpinęs, kas atsitiko mažylei. Emma buvo lavinama namie. Jos tėvas Vilhelmas Langė, sekdamas savuoju tėvu, beveik visą laisvalaikį skyrė dukters mokymui. Mergaitė buvo labai gabi kalboms, gražiai rašė. Netrukus ji su malonumu jau skaitė giesmyną gimtąja kalba, atmintinai mokėjo nemažai kirchėje giedamų giesmių. Ypač gražus ir taisyklingas buvo jos raštas.

– „Emma, pastoriaus duktė“

Rokas Flickas

Rokas Flickas

Rokas Flickas

Rokas Flickas

Rašytojas

Gimė 1936 m. rugpjūčio 16 d. Veisiejuose. Iki 1989 m. buvo Rokas Alvydas Liaukonis.
1959 m. Vilniaus universitete baigė archeologiją, 1966 m. – pramonės ekonomiką. 1970-1974 m. Maskvos I. Gubkino naftos ir dujų pramonės instituto aspirantas. 1975 m. šiame institute apgynė disertaciją „Pabaltijo respublikų miestų dujofikavimo sistemų optimizavimo ekonominis efektyvumas“, ekonomikos mokslų kandidatas. 1984 m. ten pat apgynė disertaciją „Miesto dujų tiekimų sistemų optimizavimas tikimybinio neapibrėžtumo sąlygomis“, ekonomikos mokslų daktaras.
1961-1966 m. dirbo Vyriausiojoje buitinio gyventojų aptarnavimo valdyboje prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1966-1969 m. Komunalinio ūkio ministerijos Vyriausiosios gazifikacijos valdybos viršininko pavaduotojas, 1969-1986 m. Dujinių įrenginių derinimo ir dujofikacijos orgtechnikos valdybos viršininkas. 1986-1990 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas; nuo 1987 m. profesorius. 1990-1991 m. energetikos ministro pavaduotojas, LR Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės energijos ir efektyvumo didinimo programos vienas iš autorių, Organizacinės koordinacinės komisijos pirmininkas 1991. Nuo 1995 m. R. Flicko konsultacinės-prekybinės firmos (Klaipėda) savininkas ir vadovas. Nuo 2009 m. Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos narys.
Mokslinės veiklos pagrindinės sritys – dujofikacija, dujų pramonė. Yra trijų monografijų,17 mokslinių techninių apžvalgų(brošiūrų) autorius. Paskelbė daugiau kaip 50 straipsnių, išspausdintų TSRS mokslų akademijos Sibiro moksliniuose darbuose, Saratovo GIPRONIIGaz leidinyje; Tarybų Sąjungos Visasąjunginiuose mokslinio tyrimo institutuose, Vilniaus inžinerinio statybos instituto leidžiamuose darbuose ir kitur. Parašė: vienaveiksmę istorine dramą – monologą apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“, 2008 m.[1]; autobiografinę apybraižą „Atrastoji žemė“ 2008m; romaną „Šiaurės Sachara: romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją“ 2010 m., romaną „Paskutinis traukinys“ 2012 m. Ketvirtajame 2009-2012 metų, tarptautinio literatūrinio rudens 2012 „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkurse rašytojui Rokui Flick už romanus „Šiaurės Sachara“ ir „Paskutinis traukinys“ įteikta Prozos nominacija. 2014 m. išleistas naujausias romanas „Emma, pastoriaus duktė“. Tai keturių kartų istorija, kupina dramatiškų įvykių, likimus kreipiančių dažnai labai netikėta linkme.