„Metai“ (vertimas į rusų kalbą)

„Metai“ (vertimas į rusų kalbą)

„Metai“ (vertimas į rusų kalbą)

„Metai“ viršelis

Poetas, vertėjas, pedagogas, kultūros istorikas
(1911-07-02 Žakainiai (Šilutės r.) – 1983-06-06 Klaipėda)

Vladas Nausėdas studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1934 m. dirbo Švietimo ministerijoje, radiofone. 1941 m. septyneriems metams ištremtas į Sibirą. Grįžęs mokytojavo Šilutėje. Vėliau dirbo Klaipėdos srities bei miesto švietimo skyriuje, rūpinosi srities pedagogų metodiniu švietimu, organizavo seminarus, kursus, lankėsi apskrities rajonuose, mokytojavo Klaipėdos pirmojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), 10-oje vidurinėje (dabar Sendvario) mokyklose, 1962-1972 m. buvo pastarosios direktorius.
Apie 1955 m. pradėjo versti vokiečių klasikų J. V. Getės, F. Šilerio, H. Heinės eilėraščius, juos spausdino vietinėje ir respublikinėje spaudoje. Pats reikšmingiausias V. Nausėdo darbas – senojo germanų herojinio epo „Nibelungų giesmė“ (1980) vertimas į lietuvių kalbą. Vladas Nausėdas reiškėsi ne tik kaip vertėjas, 1991 m. buvo išleista jo anksčiau parašytų eilėraščių rinktinė „Saulėlydžio žaros“.
Poetas domėjosi Mažosios Lietuvos kultūros, švietimo istorija, parašė studiją „Lietuviškos mokyklos Prūsijoje XVI-XVIII amžiuje“, rinko medžiagą Klaipėdos krašto lietuviškųjų mokyklų istorijai.

Po mirties, 1992 m. Vladui Nausėdui skirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už eilėraščių rinktinę „Saulėlydžio žaros“.

Sergejus Isajevas (Clandestinus)

Sergejus Isajevas (Clandestinus)

Sergejus Isajevas (Clandestinus)

Sergejus Isajevas

Poliglotas, vertėjas, žurnalistas, visuomenininkas

Gimė 1973 m. gegužės 2 d. Klaipėdoje.
Baigė M. Gorkio mokyklą, specialius anglų kalbos kursus LCC tarptautiniame universitete, filosofiją Vilniaus seminarijoje katalikų dvasininkams, studijavo krikščioniškąją teologiją (Sen Žodar, Prancūzija), islamiškąją teisę ir šariatą Džinano universitete (Libanas, Tripolis). Apie 8 metus buvo katalikiškų – dominikonų ir pranciškonų – ordinų vienuoliu, iš kurių dvejus metus dirbo Vilniaus protiškai atsilikusiųjų vaikų ugdymo centre, dar dvejus metus mokė Dievo įstatymų katalikų gimnazistus Kretingoje.
Grįžęs pasaulin, dirbo laikraščio „Klaipėda“ kultūros skyriaus redaktoriumi (2004 m.), literatūros ir meno menraščio „Žodis“ vyr. redaktoriumi (2005 m.), savaitraščio „Krantinė – Klaipėda“ vyr. redaktoriumi (2008 m.). Pastaruoju metu aktyviai bendradarbiauja lietuviškuose, europietiškuose ir rusiškuose leidiniuose bei leidyklose (Pabaltijo „Nemunas“, „Baltija“ ir kt.; rusų „Baltika“, „Paralelės“, stambiausiame Maskvos literatūriniame tinklalapyje „Maskvos rašytojai“, E. V. Vitkovskio „Vertimo Amžius“ ir kt.). Literatūrinės draugijos-leidyklos „ARS MAGNA“ (2003 m.) įkūrėjas.
Poliglotas, vertėjas iš 11 kalbų. Nepartinis, tvirtų pažiūrų kosmopolitas. Nuo gotikos ir siaubo perėjęs prie mokslinės fantastikos, pastaruoju metu linksta ateistinių idėjų linkme. Tarptautinio Ateistų Aljanso (Atheist Alliance International), Tarptautinio judėjimo Brights, visuomeninio fondo „Zdravomyslije“, transhumaninių judėjimų aktyvus veikėjas.
Nuo 2003 m. – Vokietijos rusų rašytojų bendrijos narys; nuo 2004 m. – Rusijos rašytojų sąjungos narys; nuo 2004 m. – Tarptautinės literatūrinės S. Dacho bendruomenės narys; nuo 2006 m. –
Lietuvos rašytojų sąjungos narys; nuo 2006 m. – Tarptautinės istorikų ir literatų K. Donelaičio bendruomenės narys; nuo 2008 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys; nuo 2009 m. – Meno Kūrėjų Sąjungos narys; nuo 2012 m. – Rusijos rašytojų sąjungos Lietuvos skyriaus pirmininkas; nuo 2015 m. – Tarptautinio PEN-klubo narys.

Algis Kuklys

Algis Kuklys

Algis Kuklys

Algis Kuklys

Rašytojas

Gimė 1950 m. vasario 15 d. Kretingoje.
Iki penktos klasės mokėsi dabartinėje Kretingos M. Daujoto vidurinėje mokykloje, vėliau – Kretingos katalikiškoje vidurinėje mokykloje (dabar – Kretingos Pranciškonų gimnazija). 1965-1969 m. studijavo keramiką Telšių taikomosios dailės technikume, 1972-1980 m. – Vilniaus valstybiniame universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau – Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros aspirantūroje.
1973 m. trumpai mokytojavo dabartinėje M. Daujoto vidurinėje mokykloje. Dėstė Kretingos Meno mokyklos Dailės skyriuje piešimą. 1977-1980 m. buvo Klaipėdos I. Simonaitytės viešosios bibliotekos darbuotojas, 1980-1995 m. – Kretingos meno mokyklos darbuotojas, 1995-1998 m. – laikraščio „Klaipėda“ žurnalistas, nuo 1999 m. – Kretingos r. laikraščio „Švyturys“ žurnalistas. Dirbo AB „Lietuvos draudimas“ Kretingos skyriaus konsultantu.
Studijuodamas Vilniuje kartu su kraštiečiu Juozu Pociumi įkūrė „Studentų požemio teatrą“, kuriame vaidino ir buvo teatro dailininku. Buvo Telšių literatų būrelio nariu, Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijos nariu, priklausė Žemaitijos rašytojų bendrijai. 1994 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
Priklauso Vyskupo M. Valančiaus draugijai, Lietuvos liberalų centro sąjungai, dalyvauja Kretingos dailininkų klubo PINX veikloje. 2009 m. išrinktas Kretingos miesto Pastaunyko seniūnaitijos seniūnaičiu.
Surengė apie 10 savo dailės kūrinių parodų.
1989 m. išleido pirmąją knygą – novelių rinkinį „Keleiviai“, 1993 m. – romaną „Žiūrėjimas į tamsą“, 1998 m. – antrąjį novelių rinkinį „Veidrodis“. Dvitomio „Susitikimai“ (2002) ir „Likimai“ (2003) herojai Kretingos rajono žmonės – tautodailininkai, ūkininkai, literatai, sportininkai, muzikai, menininkai. Dvitomio publikacijos buvo parašytos nuo 1994 iki 2002 m. 2005 m. pasirodė novelių rinkinys „Ritualinė kaukė“, 2006 m. išleido meninės publicistikos knygą „Dievdirbio rankos“ apie garsų kretingiškį tautodailininką Adolfą Viluckį. 2007 m. pasirodė novelių rinkinys „Sūnaus vardas“, publicistinis leidinys „Juozo Lukausko lobiai“, eilėraščių knyga „Užmiršta nuotaika“. Tuo pat metu A. Kuklys parengė ir rūpinosi aštuntosios Pranciškaus Šerno knygos „Lygtis su daugybe nežinomųjų“ (2007 m.) išleidimu. 2008 m. pasirodė publicistikos knyga „Genovaitė“ apie kretingiškę tautodailininkę-tapytoją Genovaitę Čejauskaitę. Tais pačiais metais publikavo tris grožines knygas: humoreskas „Iš vaiduoklių gyvenimo“, romaną „Kazbekija – jo kapas nežinomas“ ir poezijos knygą „Dedikacijos“. 2009 m. išleido apybraižų knygą „Medžio baladės“, kurioje stengiamasi atskleisti Kretingos rajono tautodailininkų Birutės ir Aniceto Puškorių bei jų sūnų gyvenimo ir kūrybos aspektus, ir penktąją novelių knygą „Peizažas su Motiejum“. 2010 m. išleido 17-ąją knygą – romaną „Apokalipsė“.
2010 m. 7 novelės pirmą kartą išverstos į rusų kalbą ir Kaliningrade išleistos rinkiniu „Человек с обезьянкой“.
Pagrindiniai kūrybos bruožai: ironiškas žvilgsnis, atidus įsižiūrėjimas į žmogų, savitai suvokiamas laikas (ryškūs 20 a. vidurio ir pabaigos laiko ženklai), erdvė pilka, monotoniška (dykvietė, sena
lyguma, turgus), nuotaika liūdna, dvelkianti pesimizmu, kūrybą praturtina kitų kultūrų ženklai (Inkai, Andų kalnai, Paryžius), veikėjai be vardų, melancholikai, tačiau jautrūs: išgyvena vidinę tuštumą, neabejingi aplinkiniams. Publicistiniuose tekstuose A. Kuklys fiksuoja Kretingos rajono kūrėjų buitį, aprangos, išvaizdos detales, bando įsižiūrėti ir perprasti jų pasaulį. Kūryboje ryški ir meilės tema (herojai vieniši, išgyvenantys nelaimingą meilę), daug dėmesio skiriama gyvenimo autsaideriams – mažiems, nepastebėtiems žmonėms (senukams, vargetoms ir kt.), autorius aprašo sapnus, o kartais pats apsakymas lyg sapnas. Rašydamas nepersistengia, neieško vienadienio efekto, nesiekia būti per daug modernus.
Publikacijos paskelbtos almanachuose „Baltija“, „Запад Россий“, „Балтия“ (Rusija), „Dadzis“ (Latvija), „Nemunas“, „Literatūra ir menas“, „Pamario krašto antologija“, „Vilnius“ (rusų k.) ir kituose leidiniuose.
Už pasiekimus dailėje gavo garbės raštą iš Estijos, priklausydamas Klaipėdos jaunųjų rašytojų sekcijai gavo garbės raštą už aktyvią visuomeninę ir kūrybinę veiklą. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, 2007 m. įteikta Kretingos rajono kultūros ir meno premija. 2010 m. įteikta Lietuvos Respublikos seimo pirmininkės I. Degutienės padėka už aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą.

2012 metais premiją gavo už žodžio, stiliaus, minties tobulumo paieškas, dvasinių vertybių teigimą novelėse.