„Pasaulio krašte“

„Pasaulio krašte“

„Pasaulio krašte“

„Pasaulio krašte“ viršelis

Tai ketvirtoji E. Karnauskaitės knyga. Autorė cikliniame metų laike atskleidžia bauginančiai nuogą moters sielą. Nors poetė įvardina vyksmo kryptį – „tolstant nuo romantizmo“, tačiau ji preciziškai kuria prasmės spektaklį, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka fatališkos meilės ilgesiui, o jos neišsipildymas tampa pagrindiniu eilėraščių genu. Aistringai vienatvę išgyvenanti eilėraščių moteris veikia dvipolėje erdvėje ir yra priversta balansuoti tarp baigties ir neišsipildymo. Pasaulio krašte, kad ir kur jis bebūtų – savoje pajūrio erdvėje ar svetimame, atšiauriame Gotlande – skamba itin tyli viltis.

Šią rytmečio valandą kai miestas dar tyliai mieguistai alsuoja kai virpa už lango rasoti jazminai iš lėto prisikelia visos senamiesčio katės ir slepias nakties padarėliai ežiai žvelgiu į nulijusį dangų tenai neatspindi nei gatvės nei žmonės nei vidurnakčio kalbos po langu meilės prisipažinimai agresyvūs riksmai net bukapročiai lėktuvai nebando įsirašyti į vaiskų ryto peizažą jokie netikėti garsai jokie disonansai neplėšia miglotų atlaso paklodžių automobiliai nežeidžia šio tobulo ritmo iš kiemų išvažiuoja tarsi ant oro pagalvių tarsi viskas jau būtų ir nieko daugiau nereikėtų tik Kažkieno parašo šios drobės kampe saulei nušvitus

– Eilėraštis „Tobulas rytas“

Elena Karnauskaitė

Elena Karnauskaitė

Elena Karnauskaitė

Elena Karnauskaitė

Poetė

Gimė 1964 m. balandžio 4 d. Šašaičiuose, Kretingos rajone.
Studijavo lietuvių bei prancūzų kalbas Viniaus universitete. Studijų metais dalyvavo universiteto literatų būrelio veikloje, kuriam tada vadovavo M. Martinaitis. Nuo 1989 m. poetė gyvena ir dirba Palangoje lietuvių kalbos mokytoja. 2002 m. Klaipėdos universitete baigė literatūrologijos magistro studijas. Respublikinėje spaudoje debiutavo 1980 m. Eilėraščiai skelbti „Poezijos pavasaryje”, „Proskynoje“, „Baltijos“ almanache, „Nemune“, „Literatūroje ir mene“. Dalyvauja poetiniuose „Druskininkų rudens“, „Poezijos pavasario“, „Panevėžio žiemos” ir kituose literatūriniuose festivaliuose, rengia savo ir kitų autorių kūrybinius vakarus. Išleido eilėraščių rinkinius „Briedė jūroje“ (1990 m.), „Tiltas iš pelenų“ (2000 m.), „Iš smilčių“ (2004). 2005 m. už šį rinkinį nominuota „Poezijos pavasario“ laureato vardui ir apdovanota specialiais Kauno miesto radijo ir televizijos ir „Nemuno“ žurnalo prizais. 2008 m. išėjęs eilėračių rinkinys „Pasaulio krašte“ LLTI įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. 2009 išeina „Ahrenshoopo sąsiuvinis“. Anot literatūros kritikų, E. Karnauskaitės kūryboje minimalistinėmis poetikos priemonėmis originaliai reiškiama egzistencinės melancholijos nuotaika. „Elenos Karnauskaitės poezijos kalbančioji gyvai primena skandinavų moterų prozos veikėjas – atšiaurias, nejaukias ir neprijaukinamas moteris, suaugusias su šiaurės pajūrio peizažais, nepalenkiamai išgyvenančias savo nepalankias lemtis, sukuriama nejaukaus buvimo atmosfera, pasižyminti kalbos nepatikimumu ir pasaulio uždarumu, sukelianti prasmingų ryšių nesulaikomas „pavojingas emocijas“ – neviltį, rezignaciją, melancholiją, atšiaurumą beprasmio gyvenimo, o dažnai – tik atsitiktinio sambūvio bendrininkam“ (Brigita Speičytė).
Poetės eilėraščiai versti į latvių, rusų, lenkų, baltarusių, italų, švedų, bulgarų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbas.
2012 m. Elena Karnauskaitė išleidžia esė rinkinį „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“,
2013 m. eilėraščių rinkinį „Užpustomi“.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 2001 m.