„Orfėjas mokėjo lietuviškai“

„Orfėjas mokėjo lietuviškai“

„Orfėjas mokėjo lietuviškai“

„Orfėjas mokėjo lietuviškai“ viršelis

Knyga „Orfėjas mokėjo lietuviškai“ pirmiausia skirta literatūros sociologijos tyrinėjimams. Naujomis prasmėmis atsiveria ne tik šiuo požiūriu mažai tyrinėta lietuvių literatūros klasika ir jos kūrėjai (V. Kudirka, Žemaitė, H. Radauskas), bet ir dabartinė literatūra (Just. Marcinkevičius, T. Venclova, A. Nyka-Niliųnas ir kt.).
Studijoje pateikti 27 tekstai, kuriuos skaitant nekyla kritikos prasmės klausimas, tiesiog skaitytoją patraukia gyvas santykis su tyrinėjamu objektu, nesvarbu kokio laikotarpio ar dydžio jis būtų.
Leidinys atspindi autoriaus kūrybinę evoliuciją, laisvėjantį Lietuvos intelektualinį gyvenimą. Knygoje naujomis prasmėmis atsiveria ne tik sociologiniu požiūriu mažai tyrinėta lietuvių literatūros klasika ir jos kūrėjai, bet ir dabartinė literatūra.

Daugelis šios knygos tekstų yra atsiradę naktį, toje Hado valdomoje tamsos karalystėje, iš kurios Orfėjui taip ir nepavyko išsivesti savosios Euridikės. Nakties reflektuotojams puikiai pažįstama Orfėjo drama: atsigręžti, prakalbinti ir – prarasti. Tačiau prisijaukinęs nakties tylą gali išgirsti muziką, kuri išjudina akmenis ir nulenkia išdidžias medžių galvas. Toji girdima, bet nesutariama muzika visada viliojo įvardyti, išplėšti prasmę iš bekalbės tamsos ir sykiu nutilti neįvardijamo akivaizdoje. Stebėtis kalboje ir per kalbą išgrojama poezija, o neradus kuo stebėtis – ieškoti kitos, kitokios kalbos, judresnio žodžio, drįstančio įžnybti į šoną snauduliui. Iš poezijos sužinojau, kad eidamas kalbos tiesumu nepaklysi. Kad kalba ir medžiai neišduoda.

– Preliudija iš „Orfėjas mokėjo lietuviškai“

Marijus Šidlauskas

Marijus Šidlauskas

Marijus Šidlauskas

Marijus Šidlauskas

Literatūros tyrinėtojas, kritikas, vertėjas

(1953-05-01 Pagėgiai)

Baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1976 m. – Vilniaus universitete anglų filologiją. Po studijų atvykęs į Klaipėdą, 1976-1985 m. mokytojavo miesto 22-ojoje vidurinėje mokykloje, nuo 1985 m. rugsėjo – Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakulteto anglų kalbos ir lietuvių literatūros dėstytojas. Po 1988-1990 m. studijų Vilniaus universiteto stacionarinėje aspirantūroje, 1993 m.. M. Šidlauskui suteiktas docento mokslinis vardas. Nuo tada dėsto Klaipėdos universitete.
Literatūros tyrinėtojo kritika pasižymi originaliais sprendimais, netikėtomis įžvalgomis, joje aiški vertybių sistema, kalbama atvirai, sąžiningai, nerėksmingai.
Dr. M. Šidlauskas vienas aktyviausių Klaipėdos literatūrinio gyvenimo veikėjų ir vertintojų. Jis išleido studiją „Poetas ir visuomenė XIX-XX amžių sankirtose“ (1994), kritikos straipsnių rinktinę „Orfėjas mokėjo lietuviškai“ (2006). Parašė per 150 recenzijų, straipsnių, esė apie literatūrą, rašytojus, su L. Šemerauskiene sudarė Salio Šemerio poezijos rinktinę „Pojūčių pėdsakai“ (1994), iš anglų kalbos išvertė T. Eagletono „Įvadą į literatūros teoriją“ (2000), J. Naughtono „Trumpą ateities istoriją“ (2006) ir kt.
1996 m. už kritikos tekstus apdovanotas Jotvingių premija.
2014 m. Vytauto Kubiliaus premijos laureatas.

2008 m. Marijui Šidlauskui skirta literatūrinė Ievos Simonaitytės premija už kritikos straipsnių rinktinę „Orfėjas mokėjo lietuviškai“ ir pastarųjų metų kultūrinę, literatūrinę veiklą Klaipėdos krašte.