„Jos“

„Jos“

„Jos“

„Jos“ viršelis

Nijolės Kepenienės poezija ypač moteriška, lengvai, bet įmantriai parašyta.
Kritikai šio rinkinio eiles apibūdina kaip sklidinas neįkainojamo žmogiško intymumo. Tai ypač akivaizdu cikluose „Penelopė“ ir „Laiškai“.

Pažiūrėk kaip žydi akys Po balčiausių lapų stirta Dvi negimusios plaštakės Šilko staklėse. Atmiršta

Tik ne žodžiai ir ne žvilgsniai Ant vąšelių sukabinti Vysta dienos vysta naktys Nebandykit iš jų pinti

Balto nuometo nuo musių Tai uždengs bet neapsaugos Nuo lietaus ir vėjo gūsių Nuo dainos ir neapgaulės

Žydi laukimu dvi akys Bet neišsiris plaštakės

– Eilėraštis „Plaštakės“ iš leidinio „Jos“

„Tititatos užburti“

„Tititatos užburti“

„Tititatos užburti“

„Tititatos užburti“ viršelis

Šioje avangardinėje, meniškai brandžioje knygelėje autorė pasakoja apie fantastišką kelionę po stebuklingą muzikos šalį. Įkvėpimo šiai knygai rašytoja sėmėsi iš savo jauniausios dukters Šarūnės, kurios piešiniais ir iliustruota knyga.

Buvo tamsu. Palei nosis ir ausis plakėsi kažkieno sparnai. Gal šikšnosparnių? O gal fortepijonsparnių, saugančių įėjimą į Muzikos karalystę. – Čiupkite kiekvienas po stygą ir šliuožkite! – ragino Lina. Kol stygas sugraibė, kol užsliuogė, supluko, subuvo, bet… Pagaliau atsistojo ant derlingos Muzikos karalystės žemės. Augo čia šviesus jaunuolynas. Švietė saulė. Taip, taip, toji pati Saulė kaip tėvynėj. – Pirmyn! – apsitempiusi suknelę, sukomandavo princesė Lia. Virš galvų suošė sužvangėjo medžių viršūnės. Šarūnė nuilsusi atsirėmė prie jauno berželio. Tasai įsupo natų prižėlusias šakas. – „Du ožiukai“! Aš girdžiu dainelę, kurią mokiausi skambinti dar praeitą mėnesį! – nustebo mergaitė. – O manoji šermukšnėlė ošia „Tiku tiku pakiemiku“. – stebėjosi Kasparas. Net pats uždainavo.

Kūrinio „Dainelės dykumoj dygsta“ ištrauka iš leidinio „Tititatos užburti“

Nijolė Kliukaitė Kepenienė

Nijolė Kliukaitė Kepenienė

Nijolė Kliukaitė Kepenienė

Nijolė Kliukaitė Kepenienė

Poetė, prozininkė

 

(1957-05-01 Vilnius)

Poetė baigė S. Nėries vidurinę mokyklą, 1982 m. – lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 2002 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą, ilgus metus mokytojauja Klaipėdoje. Nuo 1995 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Parašė apsakymėlių, apysakų ir pasakų mažiems vaikams: „Labanakt“(1992), „Šunų valsas“ (1994), „Pasaulis „V“ (1994), „Kopūstų riteris ir kiti“ (1996), „Madingiausias krokodilas“ (1998), „Džiovintas debesėlis“ (1999), „Skriek vaivorykštės karusele“ (2000), „Po riestainio saule“ ((2001 m.) ši knyga pripažinta geriausia 2001 metų knyga vaikams), „Tititatos užburti“ (2002), „Išgelbėk mane: kovinio tėvų gelbėjimo būrio žygiai“ (2003), „Vasarnamis saulės zuikučiams“ (2008); romanus suaugusiems „Vienatvė dviese“ (2000) ir „10% improvizacijos“ (2004) „Vėjų rožė: istorijos sapnas“ (2007) ir „Šatrijos Ragana“ (2007); eilėraščių rinkinius „Būrimo pamokos“ (1998), „Jos“ (2002) ir „Tarp“ (2007). Išvertė užsienio rašytojų romanų iš anglų kalbos. 2016 m. išvertė Neil Mckenna „Slaptas Oscaro Wilde‘o gyvenimas“. 2013 m. išleistas romanas „Maršalitas“, 2014 m. pasakų rinkinys „Verpėjėlė“, 2016 m. pasakų rinkinys „Baltų žemė“ .
Ažūrinis, todėl itin moteriškas Nijolės Kepenienės kūrybos pasaulis atsiveria knygose net patiems mažiausiems, o ką jau kalbėti apie poezijos rinkinius bei romanus. Knygose analizuojamos moters atsitraukimo nuo moters, pažiūrėjimo į save tarsi iš šalies, ir moters egzistencinės vienatvės temos. Ikimokyklinio amžiaus skaitytojams rašytoja meistriškai kuria trumpas, fantazijos logika paremtas istorijas, apsakymai ir pasakos pasižymi dorovinio idealo ir žaismingo stiliaus derme.
Rašytoja už pjesę „Amerikė“ 1991 m. apdovanota Kanados lietuvių premija, 2007 m. laimėjo „Lietuvių balso“ II-ąją premiją už romaną „Šatrijos Ragana“.
2009 m. rašytojai už biografinį romaną „Bitė“ suteikta Gabrielės Petkevičaitės Bitės premija.
2016 m. už eilėraščių rinkinį „Miestai“ tapo Poezijos pavasario laureate (vaikų poezijos kategorijoje). Tais pačiais metais išleistas ir rinkinys „Karusės“.
2003 m. pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją už knygas „Tititatos užburti“ ir „Jos“.
„Tititatos užburti“
Šioje avangardinėje, meniškai brandžioje knygelėje autorė pasakoja apie fantastišką kelionę po stebuklingą muzikos šalį. Įkvėpimo šiai knygai rašytoja sėmėsi iš savo jauniausios dukters Šarūnės, kurios piešiniais ir iliustruota knyga.
„Jos“
Nijolės Kepenienės poezija ypač moteriška, lengvai, bet įmantriai parašyta.
Kritikai šio rinkinio eiles apibūdina kaip sklidinas neįkainojamo žmogiško intymumo. Tai ypač akivaizdu cikluose „Penelopė“ ir „Laiškai“.