„Kaulinė dūdelė“

„Kaulinė dūdelė“

„Kaulinė dūdelė“

„Kaulinė dūdelė“ viršelis

Šio poeto ketvirtojoje eilėraščių knygoje „Kaulinė dūdelė“ nesiekiama modernumo viršūnių, nėra nepadoraus įžūlumo ir genijaus vizijomis apsiklėtusiojo dieviškėjimo. Dominuoja nuoširdus autentiškumas, gebėjimas nepriešinti kasdienybės su įmantrybėmis, gilių tradicijų ir atkaklių ieškojimų derinys. Visa tai galima pavadinti išmintinguoju santūrumu, leidžiančiu poezijai būti ne eksperimentu, o būtent poezija.
Pasak prof. Vytauto Kubiliaus, šiame eilėraščių rinkinyje daiktiški kasdieninės aplinkos vaizdiniai, išstūmę metaforas, fiksuoja tikrovę, skylančią į atskirus segmentus, kurie nebeturi sąryšio ir magnetinio centro, eilėraštis pereina į sakytinio kalbėjimo intonacijas, kurias valdo „trasuojančių minčių“ užslėptas konceptualumas.

pražuvusios karalystės kariuomenė: puošnūs raiteliai, aukštakelčiai žirgai, pėstija už įkaitusių skydų, saulėkaitoj gaudžianti būgnų oda

iš veidų jau nebesuprasi, antpuolin traukia ar grįžta po mūšio namo, tiek pat rūškani, kiek ir rūstūs

o visų priešaky lyg niekur nieko žirgą šankina ūmus ir klastingas bebarzdis dykumų Dievas

ištrauka iš „Kaulinė dūdelė“

Gintaras Grajauskas

Gintaras Grajauskas

Gintaras Grajauskas

Gintaras Grajauskas

Poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, muzikos atlikėjas

(1966-02-19 Marijampolė)

Gintaras Grajauskas nuo pat vaikystės gyvena Klaipėdoje. Mokėsi S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1987 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1990-1994 m. dirbo radijuje ir televizijoje, 1994-2008 m. dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Nuo 2000 m. organizavo kasmetinį Lietuvos poetų sambūrį „Placdarmas“. Groja bosine gitara ir dainuoja bliuzroko grupėje „Kontrabanda“, anksčiau – džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Nuo 1995 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Poetas debiutavo 1993 m. išleista eilėraščių knyga „Tatuiruotė“, vėliau pasirodė „Atsiskyrėlio atostogos“ (1996), „Katalogas“ (1997), „Kaulinė dūdelė“ (1999), „Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems“ (2004), „Eilėraščiai savo kailiu“ (2008), parašė prozos ir dramos eskizų rinkinį „Ornitologija“ (1993), išleido esė knygą „Iš klausos“ (2002), romaną „Erezija“ (2005), pjesių leidinį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (2007).
Gintaro Grajausko eilėraščiai versti į anglų, vokiečių, švedų, lenkų, italų kalbas.
1994 m. apdovanotas Z. Gėlės, 2000 m. Poezijos pavasario, 2003 m. Lietuvos kultūros ministerijos premijomis, 2004 m. nominuotas Klaipėdos miesto Kultūros Magistru, 2008 m. apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.

2000 m. poetui už eilėraščių knygą „Kaulinė dūdelė“ skirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.