„Vakarė žvaigždė“

„Vakarė žvaigždė“

„Vakarė žvaigždė“

„Vakarė žvaigždė“ viršelis

„Vakarė žvaigždė“ – prisiminimų knyga apie Evę Simonaitytę. Su rašytoja Bernardas Aleknavičius susipažino 1961 m. ir bendravo daugiau kaip 15 metų. Per tą laiką savo fototekoje sukaupė apie tūkstantį negatyvų, kuriuose užfiksuota rašytojos kasdienybė, susitikimai su įvairiais žmonėmis, išvykos ir pan. Knygos vertę didina ir tai, kad joje pateikti ne vien oficialūs prisiminimai apie literatūros klasikę. Tai buvo gana sudėtingo charakterio, įnoringa ir prieštaringa asmenybė. Autorius taktiškai, su atlaidžia šypsena prisimena ir savo susikirtimus su rašytoja, ir kai kurias jos keistybes, kurios toli gražu ne visada nudžiugindavo ją supančius žmones ar lankytojus. Albume panaudota apie 160 nuotraukų, kuriose vaizduojamos įvairios rašytojos gyvenimo aplinkybės.

Vaikšto rašytoja po Dūdjonynę, šypsosi. Kaitriems saulės spinduliams blykstelėjus išskečia kinietišką skėtį ir vėl žingsniuoja. Tai vienoje, tai kitoje vietoje ir man prieš objektyvą papozuoja. Nemėgstu pozuotų nuotraukų. Mėgstu gyvenimiškas. Ir rašytoja tai supranta. „Puiki artistė“ – pagalvoju. O žurnalistas Vytautas Kaltenis, tuomet dar Klaipėdos miesto kultūros skyriaus vedėjas, su „Pergalės“ žurnalo redakcijos darbuotoja Romana Dambrauskaite savo užrašų knygutėse nespėja visko užfiksuoti. Kas kita man. Aš tik „šaudau“ tuos nepakartojamus kadrus ir jaučiu, kad jie kada nors aukso vertę turės ir ne vienam rašančiam žurnalistui bus reikalingi.

– ištrauka iš „Vakarė žvaigždė“

Bernardas Aleknavičius

Bernardas Aleknavičius

Bernardas Aleknavičius

Bernardas Aleknavičius

Fotožurnalistas, publicistas, kraštotyrininkas

(1930-08-21 Lekėčiai (Šakių r.))

1956 m. Bernardas Aleknavičius baigė Kauno pedagoginę mokyklą, mokytojavo Kačerginėje, nuo 1960 m. dirbo žurnalistu. 1963-1993 m. Lietuvos telegramų agentūros ELTA Klaipėdos ir Žemaitijos zonos fotoreporteris. Nuo 1965 m. Lietuvos žurnalistų, 1970 m. Fotomenininkų ir nuo 1972 m. Tautodailininkų sąjungų narys.
Jis Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ sumanytojas ir vienas organizatorių. Įžymių asmenybių įamžinimo, M. Mažvydo paminklo statybos, Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo Klaipėdoje komisijų narys.
Bernardas Aleknavičius – V. Kudirkos, I. Simonaitytės ir Šakių rajono savivaldybės Zanavykų kultūros premijų laureatas. 2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, jam suteiktas meno kūrėjo statusas, 2008 m. – pilietiškiausio klaipėdiečio vardas, o 2009 m. Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ skaitytojų išrinktas Metų žmogumi. B. Aleknavičius – Vydūno, Tėviškės pažinimo draugijų, Tautodailininkų, Lietuvos fotomenininkų sąjungų garbės narys, Šakių ir Klaipėdos garbės pilietis. Už publikacijas apie Mažąją Lietuvą įrašytas į žurnalo „Aušra“ garbės knygą Lenkijoje.
Surengė keliolika teminių fotoparodų. Fotografinėje kūryboje atspindi Mažosios Lietuvos paveldą bei dabarties būklę, lietuvių dvasios pasaulį.
Kūrėjas parašė ir išleido 25 knygas: „Tėviškė“ (1966), „Klaipėdos diena“ (1969), „Klaipėda“ (1982), „Donelaitis ir mes“ (1989), „Vakarė žvaigždė“ (1998). Šešias knygas „Novužės krašto vaikai“: I ir II t. – 1999 m., III t. – 2002 m., VI t. – 2008 m., VII t. – 2009 m., VIII t. – 2010 m., IX t. – 2013 m., papildomas tomas – 2015 m. „Vydūnas“ (1999), „Kai laisvas rytas aušo“ (2002), „Lekėčių sakmės“ (2006), „Adomas Brakas – Vydūno dvasios pakylėtasis“ (2007), „Žemaičių žemės rūpintojėliai“ (2008), „Mažosios Lietuvos poringės“ (2008), „Lietuvninkais mes esam gimę“ (2008), „Kelionė. Einu per Lietuvą“ (2009), „Kristijono Donelaičio portretas“ (2010), „Žvejų kaimelio kronika“ (2010), „Kelionė. Juos sutikau gyvenime“ (2011), „Kelionė. Sugrįžtantys iš praeities“ (2013), „Aisčių pasaka“ (2013), „Aisčių pasaka : nuo Rambyno žvelgiant“ (2015).
Klaipėdos dienraštyje „Vakarų ekspresas“ išleido apie 200 „Klaipėdos zanavyko“ puslapių. Nuo 1996 m. „Klaipėdos“ dienraštyje rengia „Gilijos“ – savaitinius etnografinės Vakarų Lietuvos istorijos ir kultūros puslapius.

1997 m. už visuomeninę veiklą pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją.