„Saulėlydžio žaros“

„Saulėlydžio žaros“

„Saulėlydžio žaros“

„Saulėlydžio žaros“ viršelis

„Saulėlydžio žaros“ – tai Vlado Nausėdo eilėraščių rinkinys, išleistas po jo mirties, kuriame išspausdinta originaliausia poeto kūrybos dalis, kurią jis pats buvo atrinkęs spaudai, tačiau neturėjęs galimybių išleisti atskiru leidiniu.
Pasak literatūrologo dr. Aleksandro Žalio, poezijos rinktinėje vyrauja dvi pagrindinės motyvų ir išgyvenimų linijos: gamtos bei vidinio dvasinio pasaulio atspindžiai ir istorijos bei kultūros motyvais pagrįsti eilėraščiai. Laikas ir istorija, Mažosios Lietuvos vardai bei įvykiai sudaro svarbiausiąją Vlado Nausėdo eilėraščių atraminių motyvų dalį.

Man širdį perveria žuvėdros klyksmas, Kai raižo orą sužeistu sparnu. Ji dainą mirdama paliks mums Kaip jūrą dovanų. Jos klyksmas – ilgesio daina be žodžių, Kuri nesutelpa manoj širdy. Aš jos klausaus aistringai, godžiai – Ji man tokia graudi Ir neša neša mus į melsvą tolį. Ramybę aš matau tiktai sapne. Nes bangos tarsi žirgo šuoliai Vilioja vis mane.

– Eilėraštis „Žuvėdros daina“

Vladas Nausėdas

Vladas Nausėdas

Vladas Nausėdas

Vladas Nausėdas

Poetas, vertėjas, pedagogas, kultūros istorikas
(1911-07-02 Žakainiai (Šilutės r.) – 1983-06-06 Klaipėda)

Vladas Nausėdas studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1934 m. dirbo Švietimo ministerijoje, radiofone. 1941 m. septyneriems metams ištremtas į Sibirą. Grįžęs mokytojavo Šilutėje. Vėliau dirbo Klaipėdos srities bei miesto švietimo skyriuje, rūpinosi srities pedagogų metodiniu švietimu, organizavo seminarus, kursus, lankėsi apskrities rajonuose, mokytojavo Klaipėdos pirmojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), 10-oje vidurinėje (dabar Sendvario) mokyklose, 1962-1972 m. buvo pastarosios direktorius.
Apie 1955 m. pradėjo versti vokiečių klasikų J. V. Getės, F. Šilerio, H. Heinės eilėraščius, juos spausdino vietinėje ir respublikinėje spaudoje. Pats reikšmingiausias V. Nausėdo darbas – senojo germanų herojinio epo „Nibelungų giesmė“ (1980) vertimas į lietuvių kalbą. Vladas Nausėdas reiškėsi ne tik kaip vertėjas, 1991 m. buvo išleista jo anksčiau parašytų eilėraščių rinktinė „Saulėlydžio žaros“.
Poetas domėjosi Mažosios Lietuvos kultūros, švietimo istorija, parašė studiją „Lietuviškos mokyklos Prūsijoje XVI-XVIII amžiuje“, rinko medžiagą Klaipėdos krašto lietuviškųjų mokyklų istorijai.

Po mirties, 1992 m. Vladui Nausėdui skirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už eilėraščių rinktinę „Saulėlydžio žaros“.