„Musei geriau“

„Musei geriau“

„Musei geriau“

„Musei geriau“ viršelis

„Musei geriau“ – tai pirmoji Kosto Kauko jaunimui narkomanijos tema parašyta trilogijos dalis. Kitos dvi knygos – „Musei vis dar geriau“ ir „Paskutinis kaifas“ pasirodė vėliau – atitinkamai 1993 m. ir 1997 m.
„Musei geriau“ iki šiol įtraukiama į pagrindinio ugdymo mokyklų rekomenduojamų knygų sąrašus. Kūrinys prikausto skaitytojo dėmesį įdomiu siužetu, tačiau turi ir didaktikos bruožų – autorius siekia atbaidyti jaunimą nuo pagundų narkotikams.
Ši Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją Kostui Kaukui atnešusi tragikomiška apysaka sulaukė didelio susidomėjimo ne tik tarp Lietuvos jaunimo, bet ir užsienyje – knyga išversta į latvių ir moldavų kalbas.

Namas senamiestyje, netoli Jono kalnelio, gyventi jau netinkamas. Sienos suaižėjusios, stogas kiauras, įlinkęs. Dauguma langų užkalti lentomis. Vienas namo kampas atiduotas jauniesiems dailininkams – Arūnui ir Toniui. Ne veltui, žinoma: pagal žodinę sutartį su butų ūkio tarnybos viršininku čia jie kartą per savaitę auklėja ir moko piešti senamiesčio vaikus. Todėl prie laukųjų durų tušu vatmane parašyta: „Butų ūkio tarnybos jaunųjų dailininkų studija“.

– ištrauka iš „Musei geriau“

Kostas Kaukas

Kostas Kaukas

Kostas Kaukas

Kostas Kaukas

Prozininkas, žurnalistas
(192-01-28 Duselninkai (Alytaus r.))

Rašytojas Kostas Kaukas 1939-1941 m. mokėsi Dubėnų (Alytaus r.) mokykloje, 1946- 1949 m. – VU parengiamuosiuose kursuose, 1949-1954 m. studijavo VU Istorijos – filologijos fakultete, įgijo žurnalisto specialybę. 1950 m. pradėjo darbą laikraščių, televizijos ir radijo redakcijose. Nuo 1980 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Nepriklausomybės metus rašytojas pasitiko aktyviai besidarbuodamas Sąjūdyje.
Kostas Kaukas yra parašęs virš 30 satyrinės prozos knygų, kūrinių vaikams ir jaunimui, parengė leidinių skirtų Mažajai Lietuvai, talkininkavo kuriant „Mažosios Lietuvos enciklopediją“. Žymiausi rašytojo satyros kūriniai „Milžinų sąspyriai“ (1975) „Didesni už save“ (1980), „Užterštas lizdas“ (1983), „Užu stalo – gaidys“ (2000), „Karalienės Mikaldos pranašystės pildosi – grožinė literatūra papjauta“ (2007), trilogija „Musei geriau“ (1988), „Musei vis dar geriau“ (1993), „Paskutinis kaifas“ (1997), knygos vaikams ir jaunimui „Paklausk ąžuolą“ (1984), „Baltųjų varnų eiguva“ (1997), 1995-1997 m. išleista trilogija „Apybraižos apie lietuvininkų tragediją“, Sąjūdžio 20-mečiui skirtos knygos „Sunki ir laisvės našta“ (2008) bei „Pragaro šiokiadieniai ir šventės“ (2008).
Rašytojas savo satyriniai kūriniais, apysakomis ir apsakymais gilinasi į sustabarėjusią žmonių sąmonę gindamas žmogiškumą bei ieškodamas teisybės gyvenime. Kita svarbi Kosto Kauko kūrybos tema yra narkomanijos kaip žmogaus ir visuomenės dvasinės bei fizinės žaizdos atskleidimas ir vaizdavimas. Tai Kosto Kauko apysakos, susilaukusios didelio dėmesio, įtrauktos į bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų chrestomatijas, ir kaip grožinė, ir kaip pedagoginė literatūra. Trečias dalykas vyraujantis rašytojo raštuose – Mažosios Lietuvos istorija ir dabartis.

1989 m. Kostas Kaukas apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija už tragikomišką apysaką „Musei geriau“.